fbpx

Šiluose, prie upių. Dviračiais po Dzūkiją

Albertas Kazlauskas

| TEKSTAS PUBLIKUOTAS „GATVĖS GYVOS“ ŽURNALE NR. 2 |

Ar mėgstate keliauti dviračiu? Aš – labai. Ir kai tik aplinkybės leidžia, norisi dviem ratais ištrūkti kur nors į gamtą. Mano mėgstamiausia kryptis – Varėnos rajone plytinti Dainavos giria. Esu tikras vilnietis ir išankstinių simpatijų kuriam nors Lietuvos regionui niekada neturėjau. Kartais pagalvoju, kad potraukį prie Dzūkijos galėjo nulemti viena keista aplinkybė.

Buto, kuriame anksčiau gyvenau, virtuvėje buvau pasikabinęs didelį Lietuvos žemėlapį. Jo apačioje esanti Dzūkija man valgant visą laiką būdavo akių lygio. Reguliariai žvilgsniu perbėgdavau upes ir kaimus. O pamačius ant popieriaus, traukte traukia nuvažiuoti ir apžiūrėti gyvai. Sakysite, skamba neįtikinamai? Tuomet prisiminkite, kad maisto prekių parduotuvių lentynos, esančios akių lygio, yra brangiausios ir dėl jų aršiai varžosi prekių tiekėjai. Visi nori, kad jų produktą pamatytume pirmi. Tad vaizdžiai sakau, kad Dzūkija, nuolat virtuvėje išnirdama prieš akis, panašiai „parsidavė“ ir man.

Per pasikartojančias išvykas įsitikinau, kad Dzūkijos nacionalinis parkas yra visokeriopai keliauti patraukli vieta. Čia gausu gamtinių vertybių (atodangų, šaltinėlių, raistų, žemyninių kopų), taip pat ir smalsumą sukeliančių kultūros objektų. O dviratininkams stiprios paspirties suteikia iki pat Marcinkonių vežantis traukinys iš Vilniaus. Kelionės dviračiu pradžią pasiekti traukiniu ne tik patogu, bet ir romantiška. Ypač mėgstu atkarpą tarp Varėnos ir Zervynų, kuria važiuojant už lango romiai linguoja pušynai ir monotoniškai dunksi traukinio ratai… Beveik visada ties šia vieta užmiegu. Ilgainiui kilo mintis pasidalyti savo kelionių Dzūkijoje atradimais – tai padariau sukurdamas įgarsintą maršrutą po regiono kaimus. Jį rasite „Gatvės gyvos“ mobiliojoje programėlėje.

Dzūkijos kaimuose keliautojus pasitinka unikalūs kryždirbystės meistrų kūriniai. 

Kas laukia kelionėje?

Šis maršrutas driekiasi per Dzūkijos nacionaliniame parke išsibarsčiusias gyvenvietes, kuriose gyvena vadinamieji šiliniai, kitaip – giriniai arba „pieskynų“ dzūkai. Kiekviename punkte išgirsite glaustą kaimo (kartais – gamtinio objekto) istoriją. Kai kurios vietovės, tokios kaip Zervynos ar Marcinkonys, pasižymi didžiule etnografine, istorine verte. Štai Zervynos yra puikus padriko kupetinio kaimo pavyzdys. Pasižiūrėjęs į jos struktūrą tikrai pastebi, kad ši gyvenvietė keistai ir plačiai išsklidusi. O Marcinkonys neretai vadinami didžiausiu kaimu Lietuvoje. Savotišku apylinkės centru šiai vietovei tapti padėjo ją XIX amžiaus antroje pusėje kirtusi geležinkelio linija Peterburgas–Varšuva. Iš aplinkinių girių pro Marcinkonis buvo gausiai eksportuojama mediena. Įmantriai puoštas medinis stoties pastatas primena geležinkelio reikšmę šiam kraštui. Jauki, bet kartu didinga ir šio kaimo bažnyčia.

Taip pat aplankysite Mančiagirę, Mardasavą, Kašėtas, Puvočius, Žiūrus, Trakiškius. Esu įsitikinęs, kad akis patrauks rūpestingai prižiūrimos pirkios su dailiais langais, prieangiais, durimis – Dzūkijoje jos išties žavios. Čia gerokai mažiau plastikiniais langais sugadintų namų, nei matome miestuose ir jų apylinkėse. Regis, dzūkai savo meilės medžiui neišduoda. Kiekviename kaime pareigingai tarsi sargybiniai pasitiks kryžiai ir koplytstulpiai. Turėtumėte sutikti ir senbuvių – močiutę su skarele ar ūkininkaujantį senolį. Gal pavyks prakalbinti ir gyvai išgirsti šio krašto tarmę?

Pramaišiui tarp ramybe alsuojančių gyvenviečių bus progų sustoti prie upių. Nors geografiškai maršrutas apima gana nedidelį plotą, gretimybėje visada bus viena iš trijulės – Ūla, Merkys arba Grūda. Jei keliausite šiltuoju metu, pasiimti maudymosi reikmenis – būtina! Taip pat pasitaikys bent kelios atokvėpio vietos su suoliukais, pavėsinėmis. Vandens rezervus galima pasipildyti šaltinėliuose, pavyzdžiui, vadinamojoje Ūlos akyje.

Audiogido maršrutas driekiasi per gyvenvietes, kuriose gausu rūpestingai prižiūrimos medinės architektūros. 

Prieš išvykstant

Kelionės trasa nutįsusi apie 35 km – dažnai dviračiu važiuojančiam tai yra visiškai normalus atstumas. Tiems, kurie mina rečiau, reikėtų nusiteikti šiokiam tokiam fiziniam krūviui. Nepaisant to, tarp važiavimų ir sustojimų dar turėtų likti laiko atokvėpiui.

Dalis maršruto driekiasi žvyrkeliais, dalis – asfaltuotu keliu. Asfaltuotų kelių bijoti nereikia, nes čia jie nejudrūs ir nėra pagrindo baimintis nemaloniai pavojingo automobilių srauto. O miško takais Dzūkijoje minti yra tikras iššūkis – pirma, gruntas labai smėlėtas ir reikalauja ne tik stiprių kojų, bet ir storų padangų, antra, po sniegingos šių metų žiemos daugelyje vietų išliko visiškai nepravažiuojamų medžių nuovartų. Išbandžiau tai savo kailiu ir supratau, kad kas 15 sekundžių pernešinėti dviratį per išvirtusius medžius – menkas malonumas. Todėl audiogido žemėlapis jus ves geriau prižiūrimais „civilizuotais“ keliais, kurie, beje, taip pat apsupti miškų ir upių.

Maršrutas sudarytas taip, kad keliautojui būtų patogus traukinių iš / į Vilnių tvarkaraštis. Maršruto pradžia – Zervynose, o pabaiga – Marcinkonyse. Užkandžiais reikėtų pasirūpinti iš anksto – visus metus dirbanti maisto prekių parduotuvė išliko tik Marcinkonyse. Dar viena parduotuvė, tačiau dirbanti tik šiltuoju metų laiku, yra Puvočiuose.

Nuvalykite dulkes nuo dviračio, įsikraukite telefoną ir – pirmyn! Labai lauksime jūsų kelionės įspūdžių – pasidalykite su mumis laiškais ar žinutėmis socialiniuose tinkluose. Mūsų grotažymė – #gatvesgyvos.

Įgarsintą maršrutą po Dzūkiją rasite nemokamoje „Gatvės gyvos“ mobiliojoje programėlėje, kurią galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“.
Komentarų nėra

Rašyti komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.