Suradau karaimų kenesą Žvėryne,
Pučiant šalto pavasario vėjams nuo upės,
Lyg ant skraidančio kilimo šičia nutūpusią
Ūkanotų miglotų dienų vėriny.
O egzotiškas šiaurės rūkų tvariny,
Jau įleidai šaknis, negali jau pakilti –
Suradau, troleibusams pradundant per tiltą,
Karaimų apleistą kenesą Žvėryne.
Judita Vaičiūnaitė

2014 m. Lietuvos paštas išleido du naujus pašto ženklus, skirtus pagerbti Lietuvos karaimų bendruomenę. Viename jų vaizduojami Žvėryne esantys karaimų maldos namai – kenesa. Mauriško stiliaus pastatą tikriausiai yra pastebėję daugelis vilniečių, galbūt ne vienas yra girdėjęs ir keletą istorinių faktų apie šią karaimų šventyklą. Tačiau asmenybė, pavaizduota antrajame pašto ženkle, daugeliui mūsų nežinoma. O susipažinti tikrai vertėtų, mat būtent šio žmogaus dėka Vilnius tapo karaimų kultūros centru.

pašto ženklas

Seraja Šapšalas (1873-1961) gimė Kryme, studijavo Sankt Peterburgo kalbų fakultete ir įvaldė arabų, persų, turkų, totorių kalbas. Kurį laiką gyveno Kaukaze, Turkijoje. S. Šapšalas į Vilnių atvyko 1928 m., kai buvo paskirtas Lenkijos (kartu ir Lietuvos) karaimų vyriausiuoju dvasininku. Vilniuje vykusiose iškilmėse sveikinti naująjį hachaną susirinko ne tik Lenkijos ir Lietuvos, tačiau ir Turkijos, Egipto, Prancūzijos karaimų atstovai. Ceremonijos metu S. Šapšalui buvo įteikta lazda aukso apvadais, “aukso galva” (altyn baš) – religinės ir pasaulietinės valdžios simbolis. Po šios inauguracijos karaimų religinis centras įsikūrė Trakuose, o pats vadovas Vilniuje.

Tapęs dvasininku Šapšalas nenutraukė savo kultūrinės ir mokslinės veiklos. Vilniuje jis įkūrė Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugiją, rinko karaimiškas knygas, rankraščius, etnografinius daiktus, o vėliau inicijavo ir muziejaus Trakuose statymą. Deja, prasidėjus antrajam pasauliniam karui įrengimo darbai nebuvo baigti ir visa kolekcija liko dvasininko bute Žvėryne (Kęstučio g. 17). Šį muziejų-butą buvo galima lankyti.

Šapšalas darbo kabinete

1939 m. S. Šapšalas sveikino Vilniaus krašto sugrąžinimą Lietuvai. Ištrauka iš jo laifško tuometiniam Lietuvos švietimo ministrui: „Dabar, prijungus Vilniaus miestą ir jo sritį prie Laisvosios Lietuvos, to krašto karaimai, nuo senų laikų čia gyvendami, labai nuoširdžiai sveikina paskutiniuosius įvykius ir džiaugiasi tikėdamiesi būti tokie ištikimi ir naudingi piliečiai, kaip ir kiti mūsų tautiečiai“.

Tačiau laisvė truko neilgai. Antrojo pasaulinio karo metais Šapšalas ypatingai stengėsi apsaugoti karaimus nuo holokausto, mat dėl panašių bruožų jiems grėsė žydų likimas. Randami įrašai, jog dar 1939 m. dvasininkas Trečiojo Reicho vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą išnagrinėti karaimų kilmės klausimą. Tam buvo pasitelkti geriausi to meto karaimų istorijos žinovai. Išvada gyvybiškai svarbi – buvo patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos karaimų kilmės iš tiurkų teorija. Taigi ši tautinė mažuma išvengė nacių persekiojimo.

Sukrėstas 1939-1940 m. įvykių, S. Šapšalas atsisakė karaimų dvasinio lyderio pareigų ir pasinėrė į mokslinį darbą. Mirė jis 1961 m. lapkričio 18 d. Vilniuje. Postamente įrašyta: ,,paskyrė savo gyvenimą ir žinias mokslui ir kultūrai“.

2003 m. Lietuvoje išleistas katalogas „Serajos Šapšalo karaimikos rinkinys”. Šis leidinys aprėpia platų karaimų kultūros spektrą: ikonografiją, aprangą ir papuošalus, buities daiktus ir kita. Rekomenduojame. Juk visada įdomu susipažinti su kultūra, kurią galėtume vadinti tolima, bet artima.