fbpx

(Ne)žinomas Bernardinų sodas

Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė

Viršelyje Modesto Endriuškos nuotr., „Kristupo festivalis“
| TEKSTAS PUBLIKUOTAS „GATVĖS GYVOS“ ŽURNALE NR. 2 |

Skliaustelis „(ne)“ čia kaip niekada tinka. Vilniaus Bernardinų sodo takais kasdien žingsniuoja šimtai praeivių. Tačiau, kad ir kiek kartų čia buvę, daugelis niekada nėra pasislėpę nuo šurmulio ant Belvederio kalnelio ar iš arčiau tyrinėję vienuolių puoselėto sodo augalus. Tai – romantiškojo parko laikotarpio ženklai, atmosfera, kurios savo koncertams ieškojo „Kristupo festivalio“ meno vadovė Jurgita Murauskienė. Į XIX amžių labiausiai norėtų nusikelti ir „Gatvės gyvos“ gidė Milisenta Misevičiūtė. Šį rugpjūtį muzika susijungs su istorija ir taps išskirtine galimybe kitaip patirti vieną iš (ne)žinomiausių Vilniaus vietų.

Milisenta, ekskursijose Bernardinų sode pasakoji apie šios vietos istoriją nuo pagoniškų laikų iki šių dienų. Išties parkas patyrė ne vieną įdomią transformaciją – nuo viduramžių šventos giraitės iki atrakcionų parko sovietmečiu. Kuris parko gyvavimo etapas Tau pačiai įdomiausias?

1825 metų inventorizacijos sąraše užfiksuota, kad sode buvo devyni tūkstančiai įvairių augalų rūšių. Atrodo neįtikėtina, kaip taip gali būti! Labiausiai norėčiau nusikelti į tuos laikus. Įsivaizduokite per vidurį tekančią Vilnią, vienoje pusėje – botanikos, kitoje – vienuolyno sodas. Ir abu klesti! Botanikos sodas tuo laikotarpiu Rytų Europoje buvo vienas nuostabiausių, etaloninis pavyzdys. Šiuo laikotarpiu labai norėčiau pasivaikščioti po parką.

Išduok keletą dalykų, kurie žmones nustebina labiausiai.

Užtenka vien pradėti nuo 400 metų skaičiuojančio ąžuolo. Mažai kam žinoma, kad čia jis – seniausias mieste. Daugelis ekskursijos dalyvių, nors sode buvo daugybę kartų, pirmąsyk lyg serpantinu sukdami ratus užlipa į belvederį. Labai nustebina faktas, kad per vidurį sodo tekėjo Vilnia – žmonės tikrai su smalsumu tyrinėja žemėlapį ir bando įsivaizduoti, kur ir kaip driekėsi vandens keliai. Nuostabą kelia ir vienuolyno ekspozicijos dalis, kurioje net augalų spalvos turi savo reikšmę ir atspindi vienuolynų liturginius kanonus.

Dalis ekskursijos dalyvių prisimena ankstesnio – Jaunimo – sodo laikus. Tiesa, prisiminimai ne visada tikslūs, labiau susiję su emocijomis. Viena ekskursijos dalyvė net pasidalijo savo vaikystės nuotrauka prie vieno iš tuomečių fontanų ir leido ją naudoti ekskursijose! Kiekvienas prisimena kino teatrą, tačiau mažai kam žinoma, kur dabar yra šis pastatas ir kaip netikėtai pasikeitusi jo funkcija. Išties kiekvienas parko istorijos etapas ir kiekvienas kampelis gali nustebinti.

Ekskursijose atsiskleidžia ne vienas įdomus Bernardinų sodo istorijos faktas. Vienas iš įdomiausių netikėtumų – anksčiau per vidurį parko tekėjusi upė. Modesto Endriuškos nuotr., „Kristupo festivalis“

Bernardinų sode vedi ir edukacijas vaikams. Daugeliui mažųjų vilniečių ši vieta – puikiai žinoma žaidimų aikštelė. Tačiau per užsiėmimus su vaikais atsitraukiate nuo besisukančių sūpuoklių ir neriate į kitas veiklas…

Esu skautė ir mano mintis vaikams – parodyti, kad ir neturint jokių specialių priemonių gali labai įdomiai praleisti laiką ir pažinti aplinką. Žaidžiame paprastus žaidimus, bet vaikai taip įsitraukia! Vien užsimerkus rankomis liesti medžio žievę, ją užuosti… Jie tikrai pajaučia gamtos magiją. Pavyzdžiui, atminties žaidime ieškome įvairių aplinkoje esančių dalykų, kurių kitu atveju vaikai nepastebi. O turėdami delne medžio lapą, susimąsto, kuris čia, koks jo pavadinimas.

Edukacijose vaikai, šeimos susipažįsta su Bernardinų sodo istorijos ir gamtos paslaptimis. 

Jurgita, panašu, kad ir Tau mieliausia XIX amžiaus sodo atmosfera, kurią nusprendei atgaivinti su klasikine muzika. Kaip „Kristupo festivalio“ koncertai įsikūrė Bernardinų sode?

Praėjusiais metais kartu su viso pasaulio muzikos bendruomene šventėme didžiojo romantiko Frederico Chopino 210-ąsias gimimo metines. Labai norėjome, kad erdvė atlieptų to laikotarpio dvasią ir būtų atvira, siekiant klausytojų bei atlikėjų saugumo (buvome tik tik išbridę iš pirmojo karantino). Taip festivalio koncertų žemėlapyje atsirado Bernardinų sodas, kuris, tikiu, iš jo neišnyks.

„Kristupo festivalio“ meno vadovė Jurgita Murauskienė kasmet siekia klausytojus pakviesti į koncertus vis naujose ir netikėtose Vilniaus erdvėse. Vytauto Luchtano nuotr., „Kristupo festivalis“

Kaip pasisekė įgyvendinti idėją?

Pradžioje buvo nerimo. Fortepijonas – įnoringas instrumentas, labiau tinkamas koncertų salėms nei lauko scenai. Be to, rečitalio forma išsiskiria savo kameriškumu, intymumu, tad galėjome tik spėlioti, kaip viskas pavyks… O pavyko puikiai! Žmonės vis dar myli Chopiną, o muzika nuostabios gamtos apsuptyje, pasirodo, labai paveikus derinys. Sulaukėme didelio publikos susidomėjimo, itin šiltų atsiliepimų bei palaikymo. Viena klausytoja koncertus pavadino „muzikine palaima, stiprinančia imunitetą“. Tai nepaprastai įkvepia ir motyvuoja judėti į priekį.

Ko klausytojai gali tikėtis šiemet?

Šiemet Kristupo vasaros festivalio tema – „Pasaulio muzikos sodas“. Ji atskleidžiama per įvairią muziką, sukurtą skirtinguose pasaulio kraštuose, ir atlikėjus, kurie tarsi augalai sugeria įvairiausias emocijas, integruoja jas į muziką, o vėliau visa jėga išsiskleidžia scenoje. Šį rugpjūtį Bernardinų sode skleisis nuostabūs pianistai. Vengrų šokiai, svajingi noktiurnai, žėrintys valsai, mazurkos, polonezai liesis prie Bernardinų sodo didžiojo fontano ir vilios patirti vasarą kitaip.

Artimiausios ekskursijos ir koncertai Bernardinų sode vyks rugpjūčio 18 ir 25 dienomis. Platesnė informacija apie koncertus – kristupofestivalis.lt, bilietų į ekskursijas ieškokite payseratickets.lt (renginio pavadinimas – „Ekskursija Bernardinų sode“).
Edukacija vaikams „Jaunasis gamtininkas Bernardinų sode“ rengiama pagal individualius užsakymus.
Komentarų nėra

Rašyti komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.