1817 m. spalio 1d. įkurta slaptoji Naudingų pramogų bičiulių draugija, visiems geriausiai žinoma – Filomatų vardu, svariu indeliu papildė ir sąlygojo nepaprastai dinamišką XVIII a. pab. – XIX a. pradž. laikotarpio istoriją Vilniaus miesto ir buvusioje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės erdvėje. Apie šios mistifikuotos pogrindinės draugijos veiklos indelį į pasipriešinimą Rusijos imperijos jungui, galima kalbėti plačiai, jos įtakos neatsiejant nuo geriausiai už Lietuvos ribų žinomo, Lietuvoje kūrusio, Adomo Mickevičiaus asmenybės formavimo, be to neužmirštant ir kitų garsių draugijos narių. Šiek tiek pakeitus žiūros kampą nuo asmenybių tarpusių Filomatų gretose, draugija yra bene geriausia Apšvietos epochos išraiška Lietuvoje, kadangi skleidė fundamentalias Prancūzijos revoliucijoje gimusias liberalizmo ir nacionalizmo idėjas, papildytas romantizmo dvasia, Vilniaus visuomenės gyvenime palikusias ryškų ženklą. Lietuvos istorijoje unikalios draugijos susidarymas yra apipintas neaiškumų, tad verta atidžiau panagrinėti jos kilmę.
Pirmieji Apšvietos epochos daigai Vilniaus studentijoje
Paskata atsirasti slaptajai draugijai kildinama iš plataus spektro įtakos šaltinių, tad jos subūrimas yra sisteminio nagrinėjimo reikalaujantis klausimas, kurį pradėti reikėtų nuo platesnės reikšmės globalių, regioninių, valstybinių ir mieste tvyrojusių įtakos šaltinių. Kaip jau minėta, XVIII a. pab. atnešė Europai daugybę pokyčių, kadangi keitėsi Europos valstybių ir jų visuomenių santykis, iškilo piliečių lygybės principai ir buvo atsigręžta į tautos istorines ištakas romantizmo prasme. Minėtieji faktoriai pasklido ir po buvusias Abiejų Tautų Respublikos žemes. Studentiškų draugijų susibūrimo bumas, teikęs pavyzdį Vilniaus universiteto (nuo 1803 m. Vilniaus Imperatoriškasis universitetas) studentams, pastebimas viso XVIII a. pab. Glaudūs ryšiai tarp Europos universitetų šią idėją į Vilnių atnešė tuo pat metu, bet jos sklaida Vilniuje nesisekė. 1773 m. yra žinomas astronomo Martyno Počobuto kreipimasis į ATR karalių Stanislovą Augustą dėl Mokslo draugijos įkūrimo greta VU, tačiau tai nebuvo įgyvendinta ir pirmosios draugijos atsirado vėliau nei vakaruose.
Apšvietos laimėjimus, ypač edukacinėje srityje ir valstybės valdymo naujoves buvo imta diegti jau paskutiniais ATR gyvavimo metais. Atnaujinimai valstybėje buvo jaučiami ir gyventojų, tad tokių teigiamų reformų rezultatas buvo teigiamai įvertintas ir ilgai išliko žmonių atmintyje. Filomatų įkūrėjai, Vilniaus universiteto studentai : Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, Juozapas Ježovskis, Erazmas Poliušinskis, Brunonas Sucheckis, Pranciškus Malevskis ir Antanas Petraškevičius buvo nauja karta, gimusi po padalinimų arba paskutinėmis ATR gyvavimo dienomis, bet šį laikotarpį menantys iš aplinkinių pasakojimų ir knygų. Filomatų kartos studentų išlaikyta didžiulė pagarba ir pasigerėjimas buvusiai valstybei, visgi buvo pakankamai stipru, kad taptų paskata įkurti slaptą draugiją nagrinėjančią nacionalizmo klausimus.
Vilniaus (ne)viešasis visuomeninis gyvenimas
Septyni studentai gyvenantys Lietuvos atveju išskirtinėje erdvėje, nuo seno politiniame – kultūriniame Lietuvos centre, o dar svarbiau, akademinėje Vilniaus universiteto erdvėje, pateko į tobulą terpę kurti pogrindinį judėjimą. Svarbu pabrėžti, kad Vilniaus universitetas buvo bene vienintelė vieta Lietuvoje, kur buvo lengvai pasiekiamos naujausios žinios ir moksliniai pasiekimai iš Europos. Tai suderinus su gaunama informacija apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, suteikė aplinkybes leidusias Filomatų idėjos pagrindu laikyti Apšvietos naujoves ir ATR praeities vertybes. Lemiamą žingsnį, galutinai nulėmusį draugijos įsteigimą, suteikė ta pati aplinka, o tiksliau turėti autoritetai – universiteto profesūra. Filomatų įkūrėjų profesoriai, su kuriais jie palaikė glaudžius santykius, turėjo patirties draugijų organizavimo veikloje, tad tikėtina, kad pati Filomatų idėja buvo perimta iš VU profesūros (Juozapo Tvardovskio, Joakimo Lelevelio, Gotfrydo Ernesto Grodeko, Leono Borovskio, Mikalojaus Mianovskio). Filomatų draugijos pirmtakė kildinama iš dar 1804 m. įkurtos Fizikos ir matematikos draugijos vėliau performuotos ir gavusios Filomatų pavadinimą. VU jau iki 1804 m. veikė kitos draugijos, tačiau tai buvo pirma studentų iniciatyva įkurta draugija. Visgi, pastaroji draugija išgyveno tik 4 metus ir buvo uždaryta rektoriui Janui Sniadeckiui pareiškus nepasitenkinimą jų veikla.
Nemaža dalis aukštesnio sluoksnio Vilniaus gyventojų gyveno dvilypį gyvenimą – priklausė slaptosioms draugijoms, tarp jų ypač išsiskyrė VU profesorių skaičius. Pačių Filomatų atstovai, tokie kaip Tomas Zanas, irgi priklausė Masonams, tad yra pastebimas veiklos formų, organizacinės struktūros ir taisyklių panašumas, kurį galėjo perimti iš šių ilgai veikiančių organizacijų. Visgi, Filomatų susikūrimo negalima traktuoti kaip vien Masonų tiesiogiai pastūmėto veiksmo, kadangi pasak pačio T.Zano: ,,tvirtai esu tuo įsitikinęs, kad Filaretai, taip pat Bičiuliai ir Spindulingieji susikūrė <…> iš savęs ir iš visokių užsienių to meto revoliucionierių, patriotinių ir masoniškų veiksmų bei manevrų ir visada skyrėsi savo principais ir taktika, nors jų tikslai dažnai sutapdavo.“ Vilniaus miesto visuomenėje, kaip tik po Napoleono karų ir Vienos kongreso, buvo itin gaji visuomeninės veiklos idėja, tais pačias metais, kai įsikūrė Filomatai, veikė daug gana naujų labdaros, švietimo draugijų, pabrėžtina Šubravcų draugija, anonimiškai leidusi savo satyrinį leidinį skirtą bajorijos kritikai. Suaktyvėjusią aukštųjų visuomenės sluoksnių veiklą galima traktuoti kaip atsaką į carinės valdžios apribotas raiškos galimybes, tai buvo tarsi savotiškas protestas ir dalies valstybės nevykdomų funkcijų perėmimas į visuomenės rankas.
ATR pilietiškojo švietimo palikimas
Aptariant Filomatų ištakas nederėtų pamiršti ir paprastų studentiško gyvenimo realijų, nes Filomatai iš pradžių buvo grynai į studijas orientuota draugija, kuri tik laikui bėgant ėmėsi realių veiksmų nukreiptų kovoje už nacionalines vertybes. Pirminis sumanymas buvo padėti studentams gilintis į mokslą, kartu gvildenti studijų dalykus ir dalintis savo atliktais tyrimais, poezija ir idėjomis. Kadangi 1802–1804 m. Rusijos imperijos švietimo reforma paliko pakankamai laisvą tautinę kultūrinę autonomiją Vilniaus švietimo apygardai, pačiose studijos universitete išlaikė į lenkų kultūrą ir buvusį ATR pilietinį ugdymo nukreiptus bruožus, išliko gaji Edukacijos komisijos idėja. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas mokslinis studentų susibūrimas jau iš anksto turėjo užprogramuotą priešiškumą Rusijos imperijai. Romantizmo stovėsena draugijos narių idėjinėms pažiūroms pridėjo stiprų impulsą, jaunatviškas entuziazmas ir patriotiška mąstysena, kuri lengvai pastebima A. Mickevičiaus poezijoje ir kūryboje yra tinkamas rodiklis įvertinti Filomatų idealus. Atsižvelgus į visus rodiklius galima teigti, kad Filomatai ideologiškai buvo senosios ATR piliečiai.
Draugijos struktūrinė sklaida ir demaskavimas 1823 m.
Filomatų draugija įkurta 1817 m. buvo studentiškos organizacijos tinklo branduolys, visiškai įslaptinta ir saugoma jos narių priesaikos bei itin išsamių net 272 punktus turinčių taisyklių, išliko neatskleista iki 1823 m. Draugija išplėtojo platų tinklą viešai veikiančių draugijų, minėtinos Filaretų, Spindulingųjų, Bičiulių, Mokslo, Aplikantų, Poetų draugijos, apjungusių apie 400 narių. Šiuose ,,dukterinėse“ Filomatų organuose buvo mėginama skleisti pagrindines romantizmo ir Apšvietos idėjas, taip siekta sąlygoti vilniečių patriotinius jausmus, šviesti juos ir dalintis progresyviausiomis to meto vakarų Europos idėjomis. Masiškai išplitusios draugijos Vilniaus mieste neramino imperatorių Aleksandrą I, jų negebėta kontroliuoti, tad buvo imtasi represijų ir slaptosios arba neįtikusios draugijos imtos drausti bei sekti. Atskleisti Filomatai buvo tardomi didžiausiame studentų teisminiame procese to meto Europoje. Buvo suimta 108 asmenys, 20 iš jų ištremta. Suvokus, kad VU autonomija sudaro tinkamas sąlygas skleistis organizacijoms, ji imta riboti, buvo pakeisti įtartini profesoriai, rektorius Juozapas Tvardovskis atleistas ir į jo vietą paskirtas Vaclovas Pelikanas, studentai imti akyliau prižiūrėti, ko pasekoje klestėjęs Vilniaus viešasis gyvenimas apmirė.
Vietoje išvadų
Svarbiausias epochos vertybes puoselėjusi ir ATR tradicijas atgaivinti mėginusi studentiška Filomatų draugija yra atsakymas – kokią pilietinę visuomenę sugebėjo suformuoti ATR. Stiprus valstybingumas savaime kylantis iš visuomenės tik dar kartą patvirtino, koks požiūris buvo į drastišką valstybės padalinimą iki 1795 m. Nacionalines nuotaikas sukursčiusi draugija turėjo ilgai išliekančią įtaką, kuri matoma ir tolimesniuose bandymuose kurti slaptas organizacijas VU, aktyviame studentijos dalyvavime 1830-1831 m. sukilime. Teisminio proceso po Rusiją ir Europą išblaškyti Filomatų nariai net ir patyrę romantikams žiauriausią bausmę – atskyrimą nuo tėvynės, vis tiek sugebėjo tapti iškiliausiais savo laikotarpio mokslininkais, kultūros veikėjais, visuomenininkais. Iš kitos pusės, Filomatai buvo Apšvietos epochos pažangos skleidėjai, praturtinę Vilniaus jaunimo laisvalaikį ir mąstymą tam laikui Lietuvoje naujomis idėjomis.
Sudėtingi slaptųjų draugijų tyrimai sudaro mistifikuojamą ir paslaptimis apgaubiamą įvaizdį. Atskleidžiami Filomatų draugijos istorijos faktai leidžia iš arčiau pažvelgti į jos prasmę Vilniaus istorijoje, bet net ir nuodugnių tyrimų medžiaga palieka slaptosioms draugijoms taip artimą slaptumo skraistę.
Straipsnio autorius Marius Debesis.