Albertas Kazlauskas
| TEKSTAS PUBLIKUOTAS „GATVĖS GYVOS“ ŽURNALE NR. 5 |
Viršelyje Artūro Žuko nuotr.Slėptuvė „Automatika“, kurią įsigijome su tikslu išsaugoti ją kaip istorinio paveldo objektą 2019-aisiais, vėl dėmesio centre. Siaučiant koronaviruso pandemijai, papasakojau apie tai, kaip sovietai buvo sumanę slėptuves panaudoti priešo bakteriologinės atakos atveju (žr. 2021 m. žurnalą Nr. 2). Karantinas, kaukės, dezinfekcija… Keisti sutapimai, apie kuriuos nė nenumanėme tais, rodos, tolimais 2019-aisiais. O už lango jau 2022-ieji. Karas Ukrainoje. Miestų bombardavimai. Tūkstančiai civilių požemiuose. Slėptuvės vėl tampa aktualios. Lietuvoje, tikėkimės, tik kaip istorinis objektas.Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ramybė truko neilgai. Konfrontacija tarp kapitalistinių Vakarų ir socialistinių Rytų vis aštrėjo. JAV ir SSRS varžėsi ne tik olimpinėse žaidynėse, bet ir kurdamos vis modernesnę ginkluotę. Didėjant branduolinių galvučių skaičiui ir neslūgstant įtampai, tapo aišku, kad ginklai gali būti ne tik sandėliuojami, bet ir panaudojami realiai. Visuotinė karų istorija rodo, kad kuo labiau žengiame į priekį, tuo didesnių nuostolių patiria nebe kariuomenės, o paprasti civiliai gyventojai. Tad inžinieriams po Antrojo pasaulinio karo įgavus pagreitį kuriant vis pavojingesnę ginkluotę, spėriai imtasi spręsti civilių apsaugojimo problemą masinio naikinimo ginklo panaudojimo atveju. Skirtingose šalyse taikyti skirtingi būdai. Suomiai kaip slėptuves numatė naudoti miesto požeminius tunelius, šveicarai visus šalies gyventojus būtų pajėgūs sutalpinti pastatų rūsiuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose statant slėptuves buvo labiau orientuojamasi į karinės, politinės vadovybės ir kitų aukšto rango asmenų apsaugą, todėl natūraliai išsivystė gana platus visiškai privačių slėptuvių po individualiais namais tinklas. Įdomu, kad kaip potencialios apsaugos vietos būtų tarnavusios išeksploatuotos šachtos – jų Amerikoje begalė.Šviečianti nuoroda padeda orientuotis tamsoje ir surasti kelią į slėptuvę. Tamtam.ee nuotr.Sovietų Sąjungoje, kuriai penkis dešimtmečius priklausė ir Lietuva, slėptuvių buvo pristatyta dešimtys tūkstančių. Tokio dydžio miestuose kaip Vilnius jų būdavo apie trejetą šimtų. Vienas svarbiausių kriterijų – pasiekiamumas. Kariniai veiksmai gali prasidėti netikėtai, todėl gyvybiškai svarbu priedangą rasti kaip įmanoma greičiau, o ne stovint kamščiuose ar blaškantis viešajame transporte. Tad absoliuti dauguma slėptuvių buvo įrengtos ten, kur žmonės būna dažniausiai, – darbe arba namie. Specialiai paruoštų slėptuvių po daugiabučiais namais daugiausia galime rasti ankstyvojo sovietmečio, stalinizmo epochos statiniuose. Vėliau gyvenamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip Baltupiai ar Fabijoniškės, visaverčių slėptuvių buvo planuojama statyti tik po vieną, o gyventojus numatyta arba evakuoti, arba juos laikinai pridengti tų pačių daugiabučių arba visuomeninių pastatų rūsiuose, požeminiuose garažuose ir pan. O tankiausią ir rimčiausią slėptuvių tinklą turėjo gamyklos – juk jose ne tik triūsė daug žmonių, bet neretai darbas virdavo trimis pamainomis visas 24 valandas. Tad buvo visiškai įprasta kiekvienai gamyklai turėti po slėptuvę, į kurią nelaimės atveju darbuotojai patektų akimirksniu. Yra pasitaikę atvejų, kai kelios smulkesnės gamyklos dalijosi viena bendra slėptuve arba, priešingai – viena gamykla turėjo net kelias nuosavas slėptuves (pavyzdžiui, „Lelija“). Mūsų slėptuvė taip pat priklausė vienai iš pramonės įmonių – sovietmečiu ji vadinosi gana griozdišku Vilniaus montavimo SZMA valdybos vardu, nepriklausomybės laikais – AB „Lietuvos automatika“.Šiandien mūsų ekskursijų dalyviai gali pamatyti didžiąją dalį autentiškų artefaktų, kurie būtų aktualūs karo atveju – keliolikos metrų ilgio požeminį tunelį, kuriuo į slėptuvę patenkama per avarinį išėjimą. Funkcionuoja ventiliacijos įranga, kurią vadiname slėptuvės „plaučiais“, – nepaisant puikių sandarumo rodiklių, žmogui išbūti termose be deguonies ilgai neįmanoma, todėl dėl sudėtingos vamzdžių, variklių ir filtrų sistemos būtume gavę šviežio oro. Spintose – tvarkingai pagal paskirtį surikiuoti išgyventi būtini daiktai: medikamentai, ilgo galiojimo maistas, dujokaukės, dozimetrai ir kiti žvalgybos prietaisai. Žinoma, visa iš sovietmečio, todėl šiandien naudoti netiktų – tai muziejinio pobūdžio eksponatai. Kadangi slėptuvėje galimai būtų tekę pabūti kelias paras, tuo tikslu pasirūpinta ir miegu – turime autentiškus gultus-stelažus, kurie nepasižymi komfortu, tačiau mūsų gidui Pavelui yra tekę nakvoti slėptuvėje ir, jo teigimu, išsimiegoti įmanoma – svarbu nusiteikti, kad tai ne 5 žvaigždučių viešbutis.Ekskursijų metu dalyviai turi galimybę patys išbandyti daugelį slėptuvės mechanizmų. Artūro Žuko nuotr.Mūsų slėptuvė – išsaugota kaip gana autentiška. Tačiau kitas sovietines civilinės gynybos slėptuves 2022-aisiais Lietuvoje aptinkame stipriai pasikeitusias. Vienur įrengti boulingai („Žirmūnų boulingas“), kitur – sporto klubai (Vytenio g. 46B), trečiur – tai kitu turiniu užpildytos sandėliavimo patalpos. Kai kur slėptuvės tiesiog apleistos, užtvindytos arba nugriautos. Taip yra todėl, kad nūdien slėptuvės Lietuvos civilinės saugos sistemoje nebėra naudojamos, todėl jas dažniausiai valdo privatūs savininkai, patys sprendžiantys jų likimą. Štai ir mūsų turimos slėptuvės Registrų centro dokumentuose rašoma, kad tai – tiesiog „kitos paskirties“ (pagalbinio ūkio) patalpa, neturinti jokio kito atskiro statuso. Žinoma, kadangi teorinė galimybė slėptuvę panaudoti pagal pirminę paskirtį dar egzistuoja, mes esame numatę neatlygintinai suteikti priedangą gretimų loftų gyventojams, kurie kaip tik įsikūrė buvusios „Automatikos“ įmonės pastatuose. Istorija tarsi apsisuko ratu, tik dabar slėptuvė – ne darbininkams, o gyventojams. Tikimės, kad panaudoti pagal paskirtį jos niekada neprireiks.
O mes kviečiame aplankyti Šaltojo karo slėptuvę „Automatika“ ir pasižiūrėti į šį įtemptą laikotarpį iš istorijos mėgėjo perspektyvos.Slėptuvėje išlikusios septynerios autentiškos hermetinės durys. Artūro Žuko nuotr.Platesnę informaciją apie ekskursijas slėptuvėje rasite svetainėje www.sleptuve.lt. Artimiausios ekskursijos – rugpjūčio 6 ir 14 d.
BILIETAI Į EKSKURSIJAS
SKAITYTI DAUGIAU ISTORIJŲ ŽURNALE