Naujininkų reputacija nėra pati geriausia, todėl dažnas vilnietis šį rajoną stengiasi aplenkti, o ką jau bekalbėti apie turistus. Tačiau ši vieta miesto pietuose, būdama visai šalia senojo Vilniaus branduolio, apgyvendinta ne vieną šimtą metų ir todėl dėmesio vertų lankytinų objektų čia tikrai yra. Apie vieną iš jų ir norėtume papasakoti šįkart.
Naujininkuose, Šv. Aleksandro Nevskio cerkvėje, yra vienintelis Lietuvoje veikiantis stačiatikių moterų vienuolynas. Tiesa, netgi daugelis apylinkės gyventojų to nežino, mat moterys vienuolės į Naujininkus grįžo tik 2015 m., ir tai įvyko po 55 metų petraukos. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Moterų vienuolynui – 150 metų
Vilniaus Marijos Magdalietės stačiatikių moterų vienuolynas įkurtas 1865 m. Iš pradžių jis veikė buvusio vizičių vienuolyno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje (Rasų g., dab. uždaryta ir apleista). Po 1863–1864 m. sukilimo caro įsakymu Vilniuje viena po kitos uždaromos katalikų bažnyčios, vienuolynai, tarp jų ir vizičių, tad 1865 m. čia atsikelia vienuolės stačiatikės. 1915 m., I Pasaulinio karo fronto linijai kertant Vilnių, stačiatikės pasitraukia į Rusiją. Į Vilnių jos grįžta 1918 m., tiesa, jau į naują vietą – Švč. Trejybės cerkvę (Aušros Vartų g., dab. priklauso unitams). 1937 m. vienuolės pirmą kartą keliasi į Naujininkų Šv. Aleksandro Nevskio cerkvę. Čia jos būna iki 1960 m., kai LTSR sprendimu, vienuolynas uždaromas. Išvengti to nepadeda net tiesioginis tikinčiųjų kreipimasis į SSRS generalinį sekretorių N. Chruščiovą. Vienuolės išsiskirsto – dalis jų keliauja į Estiją, dalis lieka Vilniuje, glaudžiasi Šv. Dvasios stačiatikių vyrų vienuolyne (Aušros Vartų g.), kuris veikia ir sovietmečiu. Čia joms paskiriamas atskiras nuo vyrų korpusas. Ir tik 2015 m. gegužę, vienuolynui švenčiant 150 metų sukaktį, vienuolės grįžta į Naujininkus.
Dabartis
Naujininkuose vienuoles galima suskaičiuoti ant rankų pirštų – šiandien jų čia vos devynios (1960 m. – 28). Trys iš jų yra likusios Šv. Dvasios vienuolyne, tačiau laikui bėgant ir jos apsistos Aleksandro Nevskio cerkvėje. Seserys ne tik vilnietės, yra atvykusių iš Klaipėdos, Ukrainos, Rusijos, jų amžius įvairus. Vyriausia sesuo vienuolyne tarnauja nuo 1979 m. Ankstesnis, iki uždarymo 1960 m. čia veikęs vienuolynas garsėjo savo nuostabiu vaisių sodu, puošniais Šventaisiais vartais. Tačiau ir dabartinės vienuolės ne ką blogiau puoselėja cerkvės aplinką: jos augina gėles, padeda pamaldų metu, kepa stačiatikių liturginę duonelę – prosforą (žr. pav.), lieja žvakutes, netgi atlieka sunkius vyriškus ūkio darbus. Nepaisant to, visų svarbiausias darbas – malda.
„Šokoladinė“ cerkvė gražuolė
Kalbant apie patį pastatų ansamblį, šiandieninė, atnaujinta Šv. Aleksandro Nevskio dažnam praeiviui atrodo… skaniai. Švelnus kreminis koloritas malonus ne tik akiai, tačiau, matyt, iššaukia ir saldesnes fantazijas. Tiesa, tai, ką matome dabar – 2012 m. renovacijos rezultatas, o senesnė šventyklos istorija permaininga.
1898 m. tuometiniame Naujajame Pasaulyje (senasis Naujininkų pavadinimas) pastatoma Aleksandro Nevskio cerkvė (archit. M. Prozorovas). Tuo metu tai jau trečioji stačiatikių šventykla Vilniuje, pavadinta Nevskio vardu (caro laikas Nevskio vardas populiarus ir Vilniuje). Kartu įkuriama parapinė mokykla, kurioje berniukai mokosi dvejus metus, mergaitės – vienerius. 1915 m., I PK metu priartėjus vokiečiams, mokykla uždaroma, tačiau cerkvė veikia toliau, o 1937 m. čia įsikelia anksčiau minėtosios Marijos Magdalietės vienuolyno seserys. 1944 m. liepą, bombarduojant miestą, vienuolyno pastatai beveik visiškai sunaikinami ir tik didelių seserų pastangų dėka po karo šventykla lėtai, tačiau yra atstatoma, o 1951 m. pašventinama. Vėl sužydi gėlynai. Svarbu paminėti, kad vienuolės pačios atlikinėjo sunkius darbus – mūrijo plytas, maišė skiedinį ir pan. Jų rankomis buvo pastatyti ir kai kurie gretimi naujesni pastatai. 1960 m., uždarius vienuolyną, LTSR Kultūros ministerija nacionalizuoja nuosavybę, čia įkuriama sunkiai auklėjamų mergaičių koloniją. Po trisdešimties metų, 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, cerkvė grąžinama stačiatikiams. Pradžioje ji buvo panaši į šiukšlių sandėlį su fanerinėmis pertvaromis ir kambariais-kabinetais, tačiau net ir vykstant renovacijai, aplinkinių kiemų ilgapirščiai iš šventyklos kiemo vogdavo medieną bei akmenis, sakoma, tokiems negeriems darbams buvo netgi papirkinėjami vaikai. Šiaip ar taip, 2012 m. cerkvės vidus ir išorė išgražėja, vidų papuošia ikonostasas iš Serbijos ir ji po ilgos pertraukos vėl atveria duris tikintiesiems. Šiuo metu į pamaldas Šv. Aleksandro Nevskio cerkvėje reguliariai renkasi apie 50 žmonių. Šalimais veikia Krikščionių medicinos centras, įkurtas Tėvo Georgijaus Gaidukevičiaus (pagal pasaulietinę specialybę – medikas), o už tvoros – sovietmečio reliktas, mergaičių socializacijos centras.