Yra kampelis Vilniuje visai šalia miesto centro, į kurį užklydęs pasijunti tarsi keliautum laiko mašina – tai Markučiai. Pavadinimas girdėtas ir visiems tiems, kurie bent kartą matė 10-ojo maršruto autobusą. Tačiau kiek žmonių yra giliau įžengę į šią paslaptingą vietovę? Gatvių tinklas čia primena smegenų vingius, tiltą per upę atstoja durys, kur ne kur dar gali išgirsti giedantį gaidį, o įkalnėm ir nuokalnėm lipant išvargintas keliautojas apdovanojamas puikiais panoraminiais žalio Vilniaus vaizdais. Ypatingo dėmesio vertas garsiojo poeto Aleksandro Puškino giminaičių palikimas, esmingai nulėmęs dabartinį Markučių kraštovaizdį.