+37062700919
Pakruojis – mažas, bet ryškus
2018 liepos 9
0

Tikriausiai daugelis yra girdėję apie Pakruojo dvarą – patį didžiausią restauruotą tokio pobūdžio ansamblį Lietuvoje – tačiau ar šis miestas smalsiam keliautojui dar turi ką pasiūlyti? Tikrai taip – tai ir išskirtinis žydų kultūros paveldas, ir įspūdingi technikos paminklai, ir pavieniai simpatiški pastatėliai. Turime pripažinti, kad Pakruojis viršijo mūsų lūkesčius – nors planavome praleisti tik pusdienį, laiko akivaizdžiai prireikė daugiau. Kuo gi mes susižavėjome, dalinamės mintimis šiame straipsnyje.

Maloni alternatyva

Jeigu keliaujate autobusu ir Jūsų maršrutas pro Pakruojį driekiasi Joniškio link, nepabijokite pavažiuoti dar kelias minutes ir išlipti Akmenėliuose. Čia, mažiau nei trijų kilometrų atstumu nuo garsiojo Pakruojo dvaro, stūkso jo „mažasis brolis“. Kadaise daugiau nei 30 tūkst. ha užėmusias apylinkes valdė ta pati fon Ropų giminė, o Akmenėliai buvo viena iš keliolikos Pakruojo dvarui priklausiusių gyvenviečių. Panašumų šių dviejų ansamblių architektūroje tikrai pastebėsite. Šiuo metu Akmenėlių palivarko sodyba yra privati nuosavybė, prieš 12 metų savo pastangomis ją iš griuvėsių ėmėsi kelti E. Aperavičienė. Atvykę čia tikriausiai rasite idilišką ramybę. Kartkartėmis Akmenėliai plačiai atveria duris ir pakviečia į inteligentišką kultūrinę popietę ar koncertą – apie numatomus renginius galite sužinoti dvaro „Facebook“ paskyroje.

Akmenėlių dvaro parke

XIX a. gyvenimo sūkuryje

Daugiau nei pusantro amžiaus Pakruojo apylinkėse šeimininkavusių fon Ropų didybės centras – Pakruojo dvaras – ir šiandien trykšta gyvybe. Priklausomai nuo to, kada jį aplankysite, skirsis ir Jūsų potyriai. Šiokiadieniais verčiau atvykti tiems, kurie nori neskubiai apžiūrėti komplekso pastatus (o jų tikrai daug), parką, pasivažinėti dviračiu ar pairkluoti upe. Tuo tarpu savaitgaliais dvaras atgyja visu pajėgumu – šeštadieniais ir sekmadieniais veikia „Gyvasis muziejus“, galingais gūsiais įtraukiantis į XIX a. pab. gyvenimą. Kiekvienas lankytojas čia gali pasijusti dvariškiu, sutikti Baroną, Žaldoką, stebėti, kaip senoviniais būdais karšiama vilna, liejamos žvakės ar gaminami kvepalai. „Gyvojo muziejais“ programa trunka nuo pietų iki vakaro, tad veiklos tikrai nepritrūks. Dvare yra visa turizmui reikalinga infrastruktūra – maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, amatininkų dirbinių parduotuvėlės, esant poreikiui, veiklų sąrašą pagal individualius norus galima dar išplėsti. Į „Gyvojo muziejaus“ programą patenkama su bilietais, juos įsigyti galima vietoje arba iš anksto apsilankius dvaro interneto svetainėje.

Pakruojo dvaro „Gyvojo muziejaus“ programa

Gražiausia Lietuvos sinagoga?

2017 m. pasirodęs Valstybinio turizmo departamento leidinys „Žydų kultūros paveldas Lietuvoje“ pasipuošė viršeliu su Pakruojo sinagogos interjero nuotrauka. Ne veltui. Tokios gražios judėjų šventyklos Lietuvoje dar reikėtų gerai paieškoti. Tai yra seniausia išlikusi medinė sinagoga mūsų šalyje – ji pastatyta 1801 m. Nuo Antrojo pasaulinio karo iki pat mūsų dienų šventyklos būklė buvo apverktina, tačiau 2017 m. imtasi tvarkymo darbų ir nuo šiol ji atvira visiems lankytojams. Čia išvysite rekonstruotus ryškiai mėlynus tapetus (pastato kampe išlikę ir tokie patys autentiški tapetai), lubų tapybą, o taip pat išsamią ekspoziciją apie Pakruojo žydų istoriją. Mieste šios tautos atstovų įtaka buvo išties pastebima – XIX a. jie sudarė net 70 proc. Pakruojo gyventojų, valdė didelę dalį vietos verslų. Sinagogoje rasite stendą su miesto planu, kuriame pažymėti įdomiausi žydams priklausę pastatai – kadangi nemažai jų yra išlikę, vos aplankę šventyklą galėsite turiningai tęsti kelionę miesto gatvėmis.

Sinagogos interjeras

Technikos paminklai

Jei į Pakruojį atvyksite autobusu, galbūt atkreipsite dėmesį į stoties pastato architektūrą – ar kažką panašaus jau teko matyti kitur? Taip, tai buvusi siaurojo geležinkelio stotis, kuri savo bruožais panaši į savo „seseris“ Pasvalyje, Joniškėlyje, Petrašiūnuose ir kt. Tiesa, Pakruojyje „siauruko“ bėgiai demontuoti, o apie kadaise pūškavusius traukinius teprimena lauke stovintis lokomotyvas su užrašu „Siaurasis geležinkelis Pakruojyje 1915–1994 m.“ ir keletas pertvarkytų stoties pastatų. Apie Aukštaitijos „siauruko“ istoriją daugiau galima sužinoti už 8 km esančiuose Petrašiūnuose, kur veikia siaurojo geležinkelio ekspozicija.

Kone miesto centre išliko, tiesa, labai prastos būklės, tarpukario žydų verslininkų brolių Maizelių statytas malūnas, šalia jo taip pat veikė lentpjūvė ir elektrinė, iš kurios 1932 m. pradėta tiekti energija miestui. Komplekso gabaritai deramai iliustruoja jo buvusią reikšmę. Akį traukia dar du ryškūs centro pastatai – tai buvusi gaisrinė („stoginė“) su kalnų architektūrą primenančiu bokštu ir istorinė spaustuvė. Taip pat verta skirti porą valandų pasivaikščiojimui Kruojos upės pakrante, apžiūrėti visai šalia esantį Sigutėnų vėjo malūną. Alaus gurmanus turėtų nudžiuginti firminė „Daujotų“ daryklos parduotuvė – joje taip pat galima užsisakyti 1,5–2 val. trukmės ekskursiją su degustacija.

Siaurojo geležinkelio istorijos liudininkas

Kokios trukmės kelionę planuoti?

Apsilankymo Pakruojyje trukmė labai priklauso nuo to, ar dalyvausite „Gyvojo muziejaus“ programoje. Jei taip, tikėtina, kad jai skirsite gerą pusdienį, o pridėję visas kitas miesto įdomybes, pertraukėles užkandžiams ir transportui, turėsite rimtai apsvarstyti nakvynės galimybę arba bent jau kelionę pradėti labai anksti ryte, o pabaigti – vėlai vakare. Vis dėlto, jei turite laiko, rekomenduojame neapsiriboti vien Pakruoju ir taip pat apsilankyti Linkuvoje, Petrašiūnuose, Rozalime, o gal net ir dar labiau išplėsti kelionės geografiją.

Buvusi gaisrinės stoginė

Mūsų top:

  • Pakruojo sinagoga
  • Pakruojo dvaro „Gyvasis muziejus“
  • Akmenėlių dvaras
  • lėtas pasivaikščiojimas miesto gatvelėmis

Daugiau nuotraukų:

Pakruojo dvaro parfiumerinėje
Pakruojo dvaro parfiumerinėje
« 1 19 »